Baltymai yra sudėtingiausi iš visų maisto elementų, jų įsisavinimas bei panaudojimas yra pats sudėtingiausias.Organizmui yra lengviausia skaidyti vaisius, o sunkiausia baltymus.Kai suvalgome baltymų, daugiau energijos yra sueikvojama, kad ji pereitų visą virškinimo procesą nei bet kuris kitas maistas.Kol maistas (ne vaisiai) pereina per visą virškinimo traktą, užtrunka 25-36 valandų. Suvalgius mėsos, šis laikas padvigubėja.Galima padryti išvadą, kad kuo daugiau valgysime baltymų, tuo mažiau turėsime energijos kitoms funkcijoms.Baltymų poreikis yra be saiko išpūstas.Esmė ta, kad mums tiesiog nereikia tiek daug baltymų, kaip buvome įtikinti.Visų pirma organizmas perdirba 70 nuošimčių baltyminių atliekų.70 nuošimčių! Antra, žmogaus organizmas per dieną netenka tik apie 23 gramų baltymų. Jie išsiskiria su fekalijomis, šlapimu, plaukais, prakaitu, oda.Kad atsatytume tuos 23 gramus, užtenka per mėnesį suvalgyti nepilną kilogramą baltymų. Žmonės paprastai suvalgo kur kas daugiau, nes beveik kiekviename patiekale vartoja baltymus.Specialistai pataria suvalgyti 56 gramus baltymų per dieną; norėdami apsidrausti jie padvigubino reikiamą kiekį!Suvartodami baltymų ne pagal organizmo poreikius, visai sistemai užkrauname sunkų krūvį, nes ji stengiasi atsikratyti pertekliaus.Iš tiesų baltymai nėra nė kiek svarbesni nei kitos sudedamosios maisto dalys.

Kalba apie baltymus nebūtų išsemta, neaptarus mėsos vartojimo, nes būtent mėsa yra laikoma puikiu baltymų šaltiniu.Dėl baltymų suvalgomi kalnai mėsos.Dažnai yra sakoma:"Nuo mėsos stipriau". Pasvarstykime apie tai. Pažiūrėkime ką ėda stipriausi žemės žvėrys: jaučiai, arkliai, mulai, drambliai, kupranugariai. Ką jie ėda? Lapiją, žolę ir vaisius.Ar esate regėję sidabrianugarę gorilą? Fiziologiniu požiūri ji labai panaši į žmogų ir neįtikėtinai stipri.Nors didesnė už žmogų tik tris kartus, stipresnė net trisdešimt kartų! O koks jos maistas?Vaisiai ir kiti augalai. Ir tik tada ėda kitą maistą, kai pasibaigia vaisiai.Valandėlei pamirškite ką jūs girdėjote apie mėsos valgymą.Žmonės mėgsta jaunų jautukų mėsą todėl, kad jų baltymai kone tobuli.O ką ėda jautukas, kad susidarytų šie baltymai? Mėsą? Ne! Grūdus ir žolę. Moksliniai duomenys liudija apie mėsos valgymo naudą, o blaivi nuovoka mums sako ką kitą.Taigi, ar reikia žmogui valgyti mėsą? Žmonės, gerai išmanantys šį dalyką, su ironija žiūri į tuos teiginius, nes baltymai organizme nesusidaro valgant baltymus.Baltymai susidaro iš maiste esančių aminorūgščių.Baltymai susidaro iš maiste esančių baltymų tik tiek, kiek iš jo yra sunaudojama aminorūgščių. Mintis, jog suvalgę jautienos, kiaulienos ar vištienos organizme pasigamins baltymai, yra absurdiška.Gyvuliniai baltymai yra gyvuliniai baltymai. Jei norite perprasti baltymų gamybą, reikia nutuokti apie aminorūgštis.

Organizmas negali asimiliuoti ar panaudoti baltymų jų pirmine forma - taip, kaip suvalgomi.Baltymai visų pirma yra suvirškinami ir suskaidomi į sudėtines aminorūgštis.O tada organizmas panaudoja aminorūgštis reikiamo baltymo gamybai.Vadinasi, maisto baltymų vertę nulemia jo aminorūgščių sandara.Pagrindiniai komponentai yra aminorūgštys.Visos maistingos medžiagos yra gaunamos iš augalų. Augalai sugeba sintetinti aminorūgštis iš oro, žemės, vandens .Žmonės ir gyvuliai priklauso nuo augalinių baltymų tiesiogiai, valgydami augalus arba žolėdžių gyvulių mėsą.Štai kodėl mėsėdžiai žvėrys neėda mėsėdžių, nebent kraštutiniais atvejais. Jie ėda gyvūnus, mintančius augalija .Esama apie 23 įvairių aminorūgščių.Visos jos pagrindinės.Penkiolika pasigamina pats organizmas, o aštuonios turi būti suvartojamos iš maisto.Jeigu valgote daržoves, vaisius, riešutus, sėklas, tai gaunate visas reikalingas aminorūgštis, iš kurių organizmas pasigamina baltymus.Tiesą sakant, mums niekaip negalėtų pristigti baltymų, nebent mes dėtume tam pastangas.Ar žmonės sutverti valgyti mėsą? Visos žinios byloja, kad nėra nei mitybinio, nei fiziologinio, nei psichologinio pateisinimo žmogui valgyti mėsą.Tuoj viską paaiškinsime.Peržvelkime mitybinį aspektą.Būtiniausia maisto savybė - teikti energijos organizmo reikmėms.Mėsos produktai neteikia energijos.Energija gaunama iš angliavandenių.Mėsoje faktiškai nėra angliavandenių.Riebalai duoda energijos, bet jų virškinimo procesas yra ilgesnis ir ne toks veiksmingas, tad riebalai virsta energija tik tada, kai sumažėja organizmo angliavandenių atsargos.Vadinasi, panaudojami riebalai, priklauso nuo gaunamų angliavandenių. Antarsis aspektas - ląsteliena.Visi mitybos specialistai pabrėžia ląstelienos reikšmę mityboje.Mėsa visai neturi ląstelienos.Dabar atkreipkime dėmesį, kokios aminorūgštys yra gaunamos su mėsa.Aminorūgščių grandinėje gali būti apytikriai nuo 51 iki 200 000 aminorūgščių.Kai į skrandį patenka mėsa, ši grandinė nutraukiama ir perdėstoma į žmogaus baltymus.Aminorūgštys yra gležnokos.Karštis jas sunaikina arba sutirština ir jos pasidaro nebetinkamos organizmo panaudojimui.Tos nesunaudotos aminorūgštys pasidaro toksiškos, didina svorį, sueikvoja energijos.Norėdamas panaudoti aminorūgštis, žmogus turėtų valgyti mėsą žalią, kaip mėsėdžiai ar visaėdžiai žvėrys.O žalios mėsos žmonės beveik nevalgo.Mėsoje yra labai daug sočiųjų riebalų, kurie labai dažnai būna infarkto ir širdžių ligų priežastimi.Tad mitybos požiūriu, nors mėsa ir labai reklamuojama, pasigirti neturi kuo.O dabar pažvelkime į mėsą fiziologiniu požiūriu. Mėsėdžių žvėrių dantys ilgi, aštrūs ir smaili.Mes kramtymui turime krūminius dantis.Mėsėdžių skrandis paprastas apvalus maišas, išskiriantis hidrochlorinės rūgšties dešimt kartų daugiau, nei nemėsėdžiai.Mūsų skrandžiai pailgi, sudėtingos struktūros ir išeina į dvylikapirštę žarną.Mėsėdžių žarnos yra 3 kartus ilgesnės už stuomenį, pritaikytos greitai pašalinti perdirbtą maistą.Mūsų žarnos yra 12 kartų ilgesnės už stuomenį ir pritaikytos ilgai išlaikyti suvirškintą masę.Mėsėdžių kepenys pajėgia pašalinti 10-15 kartų daugiau šlapimo rūgšties negu nemėsėdžių.Mūsų kepenys pajėgios pašalinti tik nedidelį kiekį šlapimo rūgšties.Mėsėdžiai neturi porų ir neprakaituoja per odą.Mes turime poras ir prakaituojame per odą.Mėsėdžių šlapimas rūgštinis, mūsų - šarminis.Galų gale mes net psichologiškai nesame pritaikyti valgyti mėsą.Tikriausiai nei vienas, vaikščiodamas po mišką ir pamatę žvėrį, nepultumėte jo, kad galėtumėte pasisotinti.Tikriausią atsakymą gali duoti vaikai.Mažam vaikui į lovelę padėkite triušį ir obuolį.Vaikas čiups valgyti triušį ir žaisti su obuoliu ar atvirkščiai? Tad kodėl žmonės valgo mėsą? Iš įpratimo ir palankių sąlygų. O be to, kiti mėgsta mėsą ir tiek. Ir nieko čia blogo, jeigu tik jie nemano valgą mėsą sveikatos sumetimais, nes sveikatai tai gali tik pakenkti.Niekas jums nesiūlo tapti vegetaru.Paprasčiausiai paaiškinam, koką įtaką žmogui daro mėsos valgymas. O jūs jau pats nuspresite kiek, kaip ir kokią mėsą valgyti. Jeigu nusprendėte valgyti mėsą, duosime 3 paprastus patarimus, kaip sumažinti jos neigiamą poveikį:

1)Žiūrėkite, kad mėsa būtų gera. Rinkitės kaip galima liesesnę mėsą.

2)Stenkitės valgyti mėsą ne dažniau kaip vieną kartą per dieną.Jei valgoma daugiau nei vieną kartą per dieną, didžiulė energija nueis jos suvirškinimui ir nebeužteks kitoms organizmo funkcijoms, pvz.šalinimui.Ir tas pats vienas mėsos patiekalas turėtų būti valgomas į dienos pabaigą.Kai kuriomis dienomis visiškai atsisakykite mėsos.Nebijokite, energijos sekančią dieną tikrai nepritrūksite.

3)Tinkamai derinkite. Nevalgykite mėsos su duona, bulvėmis, ryžiais, makaronais, riešutais ar bet kokiu kitu koncentruotu maistu.Nepamirškite, kad mėsa yra labai sunkiai virškinamas maistas.Paisistenkite valgyti ją su žaliomis, garintomis daržovėmis, salotomis. Atsisakykite bent rūkytos mėsos.

Tikriausiai jums įdomu, ar kiaušiniai yra geresnis baltymų šaltinis nei mėsa.Jeigu kiaušiniai yra valgomi ne žali, aminorūgštys sutraukomos, koaguluojamos karščio ir todėl tampa nebetinkamomis.Netgi žali kiaušiniai nėra naudingi, nes vištos yra lesinamos arseniku.Be to, kiaušiniuose yra daug sieros, kuri apsunkina kepenų ir inkstų darbą.Kiaušiniai kaip mat prašvinksta.Padėkite vieną kiaušinį karštą dieną ant kelio, palaikykite jį aštuonias valandas, o po to įkvėpkite to dvoko.Juk tas pats atsitinka kiaušiniui, patekusiam į mūsų organizmą, kur temperatūra 36,6 laipsniai.Žinoma, tuštinantis tas dvokas pasišalins.Bet ar verta taip apsunkinti savo organizmą? Jeigu jūs negalite atsisakyti kiaušinio, tai valgykite jį su dideliu kiekiu daržovių ar salotų.Bet nepamirškite, kad kiaušinis yra koncentruotas maistas ir nevalgykite jo su jokiu kitu koncentruotu maistu, o ypač su jokiu kitu baltyminiu maistu.

Išsiaiškinus baltymų klausimą, pereikime prie to, kaip mūsų energiją ir svorį įtakoja pieno produktai.